Noriu pasidalinti klientės užduotu klausimu ir mano atsakymu apie pagarbą.
Dažnai konsultacijose girdžiu apie tai, kad moteris nebegerbia vyro, nes jis kažką padarė praeityje ir jai nepavyksta atgauti pagarbos jam. Dalinuosi savo įžvalgomis ir ką daryti.
Klientės klausimas iš mano Subtilaus Moteriškumo Mokyklos kurso:
Norėčiau užduoti vieną klausimą, kilusį iš vakar. Kalbėjai apie pagarbos praradimą kitam žmogui (arba kai jis neatliepia mūsų, atsisako padėti arba nesąmoningai ieškome būdų pamatyti kito netobulumą,jog pasirodytume patys geresni). O ar įmanoma iš naujo pradėti gerbti tą kitą žmogų ir kaip sau padėti tai padaryti?
Mano atsakymas:
Taip, pagarbą galima atkurti - tačiau ne per prievartą ar apsimetimą, o judant link gilesnio supratimo.
Dažnai pagarba prarandama tada, kai nusiviliame savo pačių lūkesčiais: „jis turėjo būti kitoks“, „aš būčiau taip nepasielgusi“. Tad pirmas žingsnis - pamatyti, kad mūsų reakcija daugiau pasako apie mūsų pačių vertybes, nei apie kito žmogaus vertę.
Kai pripažįstame: „jis toks, koks yra, ir aš galiu pasirinkti, ar likti tame santykyje, ar riboti kontaktą, bet jo žmogiškumo tai neatima“, - pagarba ima po truputį sugrįžti. Prisiimame atsakomybę už SAVO gyvenimą, o ne už kito.
Pagarbai atgauti padeda:
- Atskyrimas žmogaus nuo jo elgesio. Galime nesutikti su elgesiu, bet vis tiek matyti žmogų kaip besimokantį, netobulą, kaip ir mes patys.
- Taip pat empatijos ugdymas. Pabandyti atsistoti į kito žmogaus batus. Paklausti savęs: „Ką jis tuo metu jautė? Kas jį skatino elgtis būtent taip, o ne kitaip?“. Empatija padeda suprasti, kad jis, kaip ir aš nori būti laimingas ir toks buvo jo būdas siekti laimės, pagal jo tuometinį sąmoningumą. Suvokiant, kad jis, kaip ir aš - klysta.
- Darbas su projekcijomis. Kartais kitame atmetame tai, ko patys savyje nepriimame. Svarbu paklausti savęs, ko nepriimame savyje ir užmezgant ir sukuriant santykį su savo vidine maža mergaite, mezgant ryšį - išauginti vidinį vertės jausmą.
- Ir galiausiai - vidinis leidimas neidealizuoti santykių. Pagarba auga iš realybės priėmimo, o ne iš tobulumo lūkesčių.
Tad taip - pagarba gali sugrįžti, bet dažniausiai ne į tą pačią formą.
Ji tampa brandesnė, gilesnė, labiau paremta atjauta nei idealizacija.
Ir vėl gi - pagarba sau = pagarba kitam.
Su meile -
Diana