Oi ta komunikacija santykiuose...
Santykiai subręsta tada, kai galime ne tik mylėti, bet ir kalbėtis apie tai, kas svarbu.
Kai santykiuose abu žmonės jaučia pagarbą vienas kitam ir mato vienas kitą nepaisant emocijų, įsitikinimų ir yra pasiruošę išgirsti bei atsiverti vienas kitam.
Atsiverti apie tai, kas skauda, ko trūksta, kas netinka, kur nori daugiau santykyje.
Žinoma, ne visada malonu girdėti kito žmogaus tiesą. Patinka mums ar ne, logiška ar ne, tai - kito žmogaus tiesa ir mes turime ją gerbti bei išklausyti. Nebūtinai pateisinti. Bet priimti.
Jei antra pusė ateina ir pasako, kad jaučia išblėsusią meilę jums. Kai kuriems natūral iišraiška būtų - pulti, gintis, kitiems - užsidaryti, galvoti, kad yra nieko verti ir niekam nereikalingi ir pan.
Ir čia yra pabaigos pradžia.
Jei mes nukreipiame savo žvilgsnį į save, į tai ką skauda mums, mes praleidžiame daug svarbios informacijos. Galbūt tai, kas partneriui yra išblėsusi meilė - tai tiesiog tėra kokybiško laiko trūkumas. O mes, neišklausę iki galo interpretuojame, kad tai jau santykių pabaiga, kad partneris mūsų nebemyli ir jau turi kitą ar ieško kito...
Ir kaip dažnai mes interpretuojame pagal save. Ir čia yra didžiausia konfliktų priežastis.
Taip - vieną, antrą kartą jei išgirdus partnerio tiesą stipriai sureaguojame pykčiu, užsidarymu, kaltinimu...
Ir partneris nebesijaučia drąsus dalintis savo jausmais.
Štai čia ir pradeda byrėti santykis. Pasitikėjimas sudūžta. Nesaugumas auga. Jį tampa labai sunku atstatyti.
Tada žmonės tikrai pradeda slėpti savo tiesą, savo jausmus... Pradeda meluoti ir nutylėti.
Kuo nuoširdžiau išsakomi ir be vertinimo priimami kito žmogaus jausmai - tuo nuoširdesnis ir gilesnis santykis gimsta.
Padaryk pauzę prieš atsakant. Kuo stipresnė emocija užplūsta - tuo ilgesnė pauzė, kad sąmoningai pasirinkti savo reakciją. Žinoma, atsakyk - neuždaryk savyje. Jei skauda - pasidalink savo skausmu taip pat.
Brandžiuose santykiuose mūsų tiesa neturėtų būti ginklas. Tai - kelias į artumą, pažeidžiamą jautrumą ir atsidavimą partneriui.
Ten, kur gali būti atviras – atsiranda saugumas, noras dalintis ir girdėti kitą, o iš išklausymo ir gimsta ryšys.
Jei santykiuose nėra vietos tiesai – juose nėra vietos artumui.
Diana