Visi žmonės iš esmės yra panašūs. Žinau, kad kartais Tu galvoji, kad kitiems labiau pasisekė nei tau. Tu galvoji, kad kiti yra laimingesni arba turi krūvą talentų kai tuo tarpu tu pas save nerandi nei vieno… Kad už tvoros žolė žalesnė, o televizijos žvaigždės yra antžmogiai, kuriems gyvenime pasisekė labiau nei tau..
Kiek iliuzijų ir idėjų. Visi, kurie turi žmogaus kūną patiria tuos pačius jausmus, jų protai pasakoja tas pačias istorijas – tik skirtingose situacijose skiriasi jų intensyvumas ir kiek žmogus susitapatinęs su jomis.
Kuo labiau eini sąmoningumo keliu – tuo labiau pradedi pažinti save, suprasti, priimti ir atjausti. Lygiai taip pat pradedi elgtis ir su žmonėmis esančiais aplink tave. Nėra jokio skirtumo tarp tavęs ir kitų. Kuo labiau priimi save, tuo labiau gali priimti ir mane. Ir „piktus“ žmones ir gerus žmones. Kad ir kokia išraiška- ramybė viduje.
Dažnai šventaisiais mes laikome žmones, kurie ramūs, tylūs, šypsosi, atsuka kitą skruostą kai vieną apspjauna, o kai skruostų neužtenka – leidžiasi būti nukryžiuojami… Taip, tai nuostabus nuolankumas. Bet viskas ne apie tai. Tikrumas su savimi yra šventumo atspindys. Be tikrumo su savo pykčiu, neapykanta, liūdesiu ir norais – apie jokį šventumą net negalvok.. Šventumas nėra gerų mergaičių ir gerų berniukų, kurie niekam negali pasakyti kaip jaučiasi ir linksi galvą, sindromas. Keiksmažodis tavęs nepadarys mažiau šventu. Tai natūrali gyvenimo išraiška. Nuodėmė ir kančia prasideda tada, kai įsijungia veidmainystė. Kai bandai būti geru, tobulu, Dievo mylimu, žmonių gerbiamu žmogumi. Tau nereikia bandyti tokiu būti. Tu jau esi tobulas! Su visais netobulumais. O moralės nuostatos ar dievų įsakymai skirti ne tam, kad jaustumeisi kaltas, o tam, kad turėtum rodyklę į kurią pusę judėti. Tai ne apie pragarą kažkada, jei nesilaikai tų įstatymų, tai apie pragarą Tau ir šioje žemėje. Kai pyksti – jautiesi blogai, kai nepriimi- jautiesi blogai. Tai ne apie tai, kad padaryti Dievą laimingą, kad jis tavęs nebaustų, o apie tai – kaip išvengti kančios ir būti darnoje, jausti harmoniją su viskuo, kas yra.
Tu nuostabus jau dabar. Tu negali suklysti! Nes tu jau dabar tobulas! Toks, koks esi dabar. Ne tada, kai atitiksi kažkokias normas. Tai visai ne apie tavo asmenybę ar charakterį. Tai, kas esi iš tikrųjų yra tobulas jau dabar.
