Mes visi sujungti nematomomis gijomis vieni su kitais. Kabliukais – taip vadinu energetines, nematomas jungtis esančias tarp žmonių ir situacijų.
Kabliukai – tai vietos kitame žmoguje, prie kurių gali tarsi „prisikabinti“. Tai tarsi mūsų savybės, kuriomis galime susijungti su kitais. Tai gali būti mūsų pomėgiai, baimės, norai, poreikiai, troškimai, savybės… Bendraudami mes jaučiame kito žmogaus pasiekiamumą, prieinamumą. Jaučiame, ar tas žmogus pasiekiamas bendravimui, ar daug kabliukų jis ištiesęs į pasaulį. Kuo atviresnis žmogus – tuo lengviau prie jo prieiti. Pasąmoningai ieškome kabliukų, prie kurių galėtume prijungti savo giją, kad užmegzti ryšį, įeiti į bendrumą, susipažintume, atrastume bendrų sąlyčio taškų. Mūsų aplinkoje gali būti tik žmonės, kurių energetinis rezonansas toks pats kaip mūsų. Mes atpažįstame jų kabliukus ir per juos galime lengvai suprasti vieni kitus ir bendrauti. Tu kabliukų, kurių nepažįstame – net nepastebime. Nes mes visuomet ieškome žmonių, kurie mus suprastų. Kai keičiamės mes – keičiasi ir mūsų aplinka, nes savo gijomis visada ieškome rezonanso. Ieškome žmonių, kurių energija atitiktų mūsų.
Per gijas mes perduodame vieni kitiems informaciją, savo jausmus tam žmogui, taip keičiamės vienas su kitu energija. Jeigu dviejų žmonių santykiai gražūs, jie jaučia vienas kito palaikymą, netgi nesant tam žmogui šalia. Tačiau, jei tai toksiški santykiai – jie siurbia iš mūsų jėgas, energiją, pasitikėjimą. Tokių santykių mums būtina atsisakyti, kad judėtume toliau.
Būtent dėl tos priežasties apkalbos už akių daro didelę įtaką mūsų draugystei. Tikriausiai esi patyrusi jausmą, žmogui su kuriuo lyg ir puikiai sutariat, bet pradedi jausti kažkokius nemalonius jausmus. Nors išsiskyrėt dar vakar geros nuotaikos, o šiandien, pamačius net iš toli, jauti, kad nelabai nori su tuo žmogumi susitikti. Jauti, kad kažkas negerai. Nors susitikus jūs kalbat, taip pat linksmai kaip vakar, bet jauti, kad kažkas ne taip. Dažniausiai, taip atsitinka dėl apkalbų, dėl negatyvių minčių to žmogaus atžvilgiu. Per gijas, kuriomis esame sujungti jūs gauname informaciją ir mūsų pasąmonė ją užfiksuoja. Todėl protu galbūt nesuprantame, bet vidus jaučia ir taip iškreipiamas gražus santykis.
Su kiekvienu žmogumi, su kuriuo įeiname, kad ir į mažiausią kontaktą, mes susijungiame gijomis. Jungtys gali būti labai silpnos, kurios nutrūksta vos tik nuėjus nuo žmogaus, kitos lieka prijungtos ilgiau. Kuo labiau žmogų ar situaciją įsileidžiame į savo širdį, į savo kūną, mintis – tuo tvirtesnę tai palieka prikabintą giją. Taip mes keičiamės informacija, taip mes jaučiame kitą žmogų – kaip jis jaučiasi (net jei jis yra už šimtų kilometrų), kokia jo nuotaika… Taip mes bendraujame.
Svarbu suprasti, kad per tas gijas, kurios išeina iš mūsų – mes patiriame gyvenimą, susirenkame patirtis ir tampame išmintingi. Tai – kaip vidinis radaras, padedantis pažinti pasaulį.
Jeigu atsitinka situacija, kuri sukrečia – radaras pagauna skaudžią patirtį tam, kad kitą kartą neprileistų mūsų, net iš arti, prie panašios situacijos ir laikytų mus saugiai. Jeigu gyvenime atsitinka kažkas ypatingai gražaus – prie to prisikabinama, kad norėtume siekti vis daugiau panašių situacijų, būsenų, kad būtume laimingia
______
Mes visi tarpusavyje vienaip ar kitaip sujungti. Visi esame pasaulis. Kiekvienoje mūsų ląstelėje galima rasti viso pasaulio patirtį. Susijungdami su kitu žmogumi, su patirtimis mes jaučiamės pilnatvėje, jaučiamės užpildyti, todėl mums taip svarbu santykis. Mes įsivaizduojame, kad esame viena puzlės dalis, kuriai reikia kitų dalių, kad jaustis užpildytu. Taip jau yra realiatyviame dualistiniame pasaulyje, kur žmogus jaučiasi atskiras individas, dalis visumos.
Taigi, šiandien, pakalbėsime apie kabliukus, kurie laiko prikabinę Tave. Patyrinėsime – kaip jie veikia, kaip nutraukti sąsajas su toksiškais žmonėmis ir situacijomis, kurių maitinti nebenorime.
Būti sujungtiems nematomomis gijomis yra normalu ir netgi gera, nes per tai mes patiriame artumo jausmą, sąjungą, bendrystę. Tačiau problema atsiranda tuomet, kai tai pradeda eikvoti mūsų energiją.
Ar prisirišimai, praeities įvykiai, toksiški santykiai siurbia iš Tavęs energiją? Laikas paleisti…
Taigi, kaip tai vyksta?
Susitinki su žmogumi, pajunti, kad žmogus tave įkvėpė, sužadino, įskaudino, giliai emocionaliai palietė ir jūs susijungėte. Pereinate į subtilesnį bendravimą, pradedate jausti „už eilučių“. Kaip ir smegenyse gimsta naujos neuronų jungtys. Taip susijungiate, keičiatės energija.
Kaip ir su situacijomis – nesvarbu, ar tai maloni patirtis, ar skausminga, jei ji stipriai liečia, vadinasi ją jau „pagavai“ ir pasisavinai. Tuomet pradedi jausti, galvoti apie tą situaciją. Mintys vėl ir vėl grįžta prie to paties. Neišeina niekaip pamiršti. Vadinasi – ta situacija užkabinta kabliuku ir maitinasi Tavo energija. Kol problema neišpręsta, nepaleista, net nebandyk bėgti nuo jos, nes pamiršti taip paprastai nepavyks. Arba nugrūsi atminimą kažkur į pasąmonę, kur jo nematysi, bet jis, bet kuriuo atveju, veiks Tavo pasirinkimus, Tavo gyvenimą.
Taip pat, Tu turi žinoti, kad kiekvienas vyras Tavo gyvenime, su kuriuo turėjai intymius santykius (tai gali būti ne tik seksas, o intymūs prisilietimai, gilūs pokalbiai ir visa kita, kas tau buvo svarbu, ką įsileidai giliai į save) lieka tavyje ir jūs vis dar keičiamės energija subtiliame lygmenyje iki kol nenutraukiate kabliukų. Todėl vis dar kartais atsimeni jį, pagalvoji – kaip jam sekasi..
Moters gimda yra priimanti, todėl jei tu galvoji, kad „ai, čia tik vienos nakties nuotykis“, nesuvoki, kad tu perimsi jo energiją. Ir gimda saugo atsiminimus, gimda yra mūsų bankas, kuris saugo mūsų emocinius saitus, saugo informaciją apie kiekvieną energiją. Jei tik moterys žinotų, kad jos perima genetinę vyro informaciją į save – su kuo gali perimti ir potencialias ligas ir emocines šiukšles… Ir dažniausiai po to vieno karto, jeigu buvai tam žmogui atsivėrusi – prisiriši emociškai. Ir tada tampa sunku paleisti. Tavo gimda yra sakrali – dėl kelių minučių pasitenkinimo, pagalvok, ar tai tas vyras, kurį norėtum visada nešioti savyje.
Kokios to pasėkmės?
Gijomis keičiamės energija. Kai esame sujungti ar užkabinti, mes maitiname ir maitinamės kaip per virkštelę, tačiau nebūtinai pozityvia energija… Visiems šioje planetoje reikia valgyti. Jeigu tai praturtinantis, meile grįstas santykis – mes kultivuojame tą energiją, tačiau jei tai toksiški pykčiu, nuoskaudomis, nusivylimu grįsti santykiai – mes tai valgome ir tam eikvojame savo energiją.
Jeigu tai neišspręsta problema – tai, kaip neišspręsti namų darbai, kuriuos galvoji, kad reiks atlikti kažkada, bet nežinai kaip, dėl to atidėlioji… O jie vis vien neatlikti, pakibę ir siurbia Tavo energiją. Iki kol pradedi sirgti arba apima depresija, nes kūnas tame netenka daug energijos… Ir galbūt kada nors nusprendi pažiūrėti į tas situacijas ir pradedi jausti, kad reikia susitvarkyti, reikia pagaliau atlikti tuos namų darbus, kad daugiau „nebesukti galvos“ (apie tai, kaip – apačioje straipsnio).
Negali būti dabartyje, negali priimti naujų galimybių savo gyvenime, nes protas ir emocijos pakabintos ties praeities įvykiais, kurie kuria istoriją apie ateitį – „nebebūsiu tokia kvaila ir kitą kartą pilnai neatsiduosiu kitam žmogui, nes tai kuria vien tik skausmą“, „visi vyrai – kiaulės“, „jis geriausias kada nors man atsitikęs dalykas, daugiau to nebepatirsiu, tai kokia prasmė…“, „paskutinį kartą kai viešai kalbėjau, niekas manęs negirdėjo, todėl geriau patylėsiu…“ ir t.t. Visa tai – praeities istorijos, kurias prisiimei ir laikaisi įsikibusi, negali kurti naujo gyvenimo dabartyje.
Kartais metų metus negali paleisti skaudaus įvykio nutikusio prieš daugelį metų ir jį vis atsimeni ir gaili savęs, galvoji, kad galėjo būti kitaip, kad Tu galėjai pasielgti kitaip…
Arba negali susikurti pilnavertiško gyvenimo dabar, nes kažkokia graži patirtis Tave taip palietė, sujaudino, kad gyveni praeitimi galvodama, kad „tada tai buvo gerai“, o dabar nesi patenkinta, nes to, kas buvo gera – nebėra. Kad ir kaip bandytum atkurti situacijas, kurios tuomet teikė laimės – to padaryti nebepavyksta, arba pavyksta labai trumpam.
VISA tai, sekina. Tame nėra laisvės. Tame yra daug istorijų supančioję Tavo kūną ir draudimų, kurie neleidžia prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą.
Keli indikatoriai padedantys suvokti, kad kabliukas užkabintas:
o Jautiesi prisirišusi prie kažkokio žmogaus ir negali jo paleisti;
o Netenki daug energijos kiekvieną kartą kai atsimeni kažkokį žmogų ar praeities įvykį;
o Nuolatos galvoji apie situaciją ar žmogų ir negali nustoti;
o Jautiesi užstrigusi gyvenime ir nematai prasmės gyventi;
o Pamačiusi kažkokį žmogų – nori jo vengti, pyksti ant jo arba stengiesi nekreipti dėmesio, ignoruoti. Kitaip tariant – ten, kur reikia pastangų – ten yra kabliukas. Buvimas be limituojančių kabliukų – flow (tėkmės) būsena. Jautiesi laisvas ir viskas vyksta spontaniškai, nesurežisuotai;
o Jeigu Tu arba Tavo buvęs vyras negalite susirasti antros pusės, nes jaučiate, kad visi naujai sutikti žmonės negali atstoti prieš tai buvusio partnerio – tai rodiklis, kad stiprus kabliukas dar vis laiko jus praeituose santykiuose. Vadinasi vis dar lygini, vietoj to, kad ateitum į santykius nauja, švari, pasiruošusi kurti. Vis dar atsineši senų santykių šabloną ir bandai naujus santykius pritempti prie prieš tai buvusių santykių;
o Bijai būti savimi ( gali būti vaikystės traumos, kuriose užstrigai ir palikai dalį savo energijos)… Reiks grįžti atsiimti!
Ir visa kita, kur save varžai, ko bijai, kur energija neteka laisvai.
Kaip jaučiasi laisvė nuo kabliukų?
Kabliukai nusitraukia savaime – kai sąmoningai išmokta pamoka, paleistos nuoskaudas, padėkota. Tada ta situacija uždaroma ir turima daug laisvos energijos pradėti kažką naujo savo gyvenime.
Tėkmės būsena – tai tavo būtis. Niekieno žodžiai nebegali Tavęs sužeisti, negali Tavęs užkabinti ir priversti kentėti, jausti gėdą ar gailėtis už Tavo priimtus sprendimus. Jautiesi, kad viskas, kas ateina į gyvenimą – ateina be pastangų, jautiesi saugi stebėdama, kaip skirtingai, netikėtai ir įdomiai gyvenimas skleidžiasi šiandien. Esi harmonijoje su viskuo, jautiesi kupina energijos ir dėkingumo, laimės. Laimė – natūrali būsena.
Ką daryti, jeigu esu pasiruošusi paleisti kabliukus ir susigrąžinti sau savo energiją?
Pirmiausia, pasitikrink, ar tikrai esi pasiruošusi paleisti tą situaciją iš savo gyvenimo. Dažnai žmonės sako -„aišku, kad noriu būti laisvas, o kas nenori“, bet jie dar nesijaučia pasiruošę kažką dėl to daryti. Ir viskas su tuo puiku. Tau nereikia spausti savęs. Tu ir taip save spaudi. Kai būsi pasiruošusi, sąmoningai priimsi sprendimą – tik tada įmanoma atsirišti nuo praeities. Jei nėra 100 proc. TAIP – tai neveiks, patikėk manimi. Bandžiau daug kartų. Žinau, kad ir tu pavyzdžiui, daug kartų bandei pradėti sportuoti ar pradėti kažką naujo daryti iš įsitikinimo, kad reikėtų, bet greitai metei. Kodėl? Nes tai buvo proto užmojis. Kai kažką nusprendi 100 proc., TAIP būna tik tada, kai visa Tavo esybė sako – TAIP. Ne tik protas ar kūnas. Kartais mūsų siela rėkia – TAIP, bet protas ir kūnas bijo.
Ir žinai ką? Viskas su tuo gerai. Paleisi tada, kai būsi pasiruošusi. Turi visą amžinybę tam! Nespausk savęs!
Jei esi pasiruošusi, keli pasiūlymai:
o „STOP įsisamoninimo metodas“. Eik į tylą. Kiekvieną kartą kai pajunti, kad praeities situacija surakino kūną – sustok ir nebemaitink mintimis. Ką maitini – tas auga. Nebemaitink. Sustok. Ir pastebėk. Kaskart pastebėjus situaciją ir į ją nebesiveliant – ji tirpsta. Mūsų sąmonės šviesa ištirpdo viską, kas netiesa. Ir kai tai įsisąmonini: „Supratau, aš ir vėl galvoju apie tą ir tą situaciją..“ , dažniausiai ta istorija išnyksta ir atsiranda tyla. Tada tu eini toliau gyventi gyvenimo.
o KŪNO išmintis. Įeiti į kūne kilusį pojūtį ir stebėti, nesikišti. Leisti viskam vykti – gali būti, kad ateis įvairios emocijos, mintys. Tiesiog stebėti visa tai. Nieko nedaryti, tik stebėti – leisti savo kūnui jausti, mąstyti ką jam reikia šiuo metu, kad išvyniotų tą pojūtį iš kūno. Gali būti, kad kils emocijos, norėsis verkti, gal net pagalvę padaužyti – leisk ir stebėk. Atsitapatinus nuo situacijos. Matydama grožį, kuris vyksta su tavo kūnu. Kai baigsis emocijos, ašaros ir kūno pojūčiai, turėtum jausti palengvėjimą. Tuomet tai baigta. Jeigu emocijos baigėsi, bet nesijauti lengva, o pasiekti giliau neišeina- palik tai, padėkok ir eik gyventi toliau. Sugrįši kitą kartą.
o KABLIUKŲ paleidimo praktika.
Atsigulk ant nugaros, atpalaiduok kūną, nurimk. Kurį laiką stebėk savo kvėpavimą.
Tuomet pamatyk, kaip iš tavo kūno išeina gijos. Daug gijų, kurios jungia tave su praeitimi: praeities įvykiai, skausmai, žmonėmis, atsiminimai, kurie neapleidžia ir vis grįžta. O gal vienas konkretus įvykis. Tarkime, nori paleisti skausmą savo buvusiam vyrui.
o Leisk atsiminimams susijusiems su situacija iškilti ir įsijausk į tuos atsiminimus. Pamatyk, išgirsk, kokios praeities istorijos pakibę ir nepaleidžia tavęs. Gal yra kažkokia konkreti istorija, kurią vis dar laikaisi įsikabinusi, bet jautiesi, kad nebenori laikyti, jauti, kad ji sunkia Tavo energiją. Emocijos, pojūčiai kūne Tau parodys ko vis dar nepaleidi. Visada.
o Pamatyk, kaip tie konkretūs, tavo įvardinti atsiminimai, patirtys tarsi gijos sujungtos iš praeities į tavo kūną. Dažniausiai jie būna prisikabinę skirtingose kūno vietose, arba ties bamba.
o Paklausk savęs -„Ar esu pasiruošusi paleisti visus šiuos prisiminimus ir situacijas, suvokdama, kad visa, ką laikiau – stabdė ir varžė tik mane, kad nuo šios situacijos laikymo aš žalojau savo kūną, neleidau sau priimti naujų dalykų į savo gyvenimą. Ar esu pasiruošusi paleisti tai ir judėti toliau?“. Jeigu atsakymas- „dar ne“, viskas gerai, dar šiek tiek pabūk su emocijomis, išjausk situaciją. Daryk praktiką tik tada, kai gauni atsakymą -„100 procentų TAIP“.
o Tuomet matydama giją – paleisk kabliuką arba atrišk, nukirsk sakydama:„Ačiū už patirtį, tegul tai kas mano grįžta man, o kas Tavo, grįžta Tau. Man to nebereikia. Paleidžiu. Paleidžiu. Paleidžiu“.
Arba užsimok ranka virš galvos, tarsi laikydama kardą, ir sakydama: „Aš pasiruošusi nutraukti gijas su praeitimi. Paleidžiu“, užsimok ir nukirsk visas gijas einančias iš Tavo bambos arba kitų kūno dalių ( čia ekstremalesnis būdas).
o Tavo kūnas gali nusipurtyt arba pradėti drebėti, gali pradėti verkti – viskas gerai, tai laikinas procesas, kol energija atsijungia.
o Pažiūrėk, ar dar yra likusių gijų arba jų likučių ir jas atrišk, nukirsk, išvalyk, kad liktų švaru. Ir jausk, kaip energija sugrįžta pas Tave. Pajausk lengvumą ir savo stiprybę.
o Mintyse arba garsiai padėkok už patirtis, kurios Tave augino, padėkok sau, kad turi drąsos tai padaryti.
o Pagulėk dar maždaug 10 minučių jausdama, kaip Tavo kūnas lengvėja, Tu atsiduri šiame momente, savo kūne ir savo jėgoje pasiruošusi naujam gyvenimui.
o Atšvęsk naują gyvenimo etapą! Pašok nors vieną dainą, pasidaryk skanios arbatos arba nuveik kažką džiaugsmingo!
Jei kada vėl pajausi kokią nors emociją, situaciją, kuri pakibusi, prilipusi prie Tavęs – visada gali atlikti šią praktiką tam, kad paleisti ir atsinaujinti. Kuo mažiau jų bus, tuo bus lengviau paleisti. Kartais net nereikės praktikos, užteks tiesiog pagalvojus apie tai atpalaiduoti kūną ir paleisti. Jeigu turi vyrą, su kuriuo esate ilgai kartu, gali karts nuo karto atlikti šią praktiką, jeigu nori naujai pamatyti savo vyrą, be savų projekcijų
Šviesos, meilės ir tiesos Tau kelyje su Savimi!
Su meile,
