Didžiausia iliuzija – tu įsivaizduoji, kad turi tobulėti, kad pagaliau taptum laimingu ir jaustum pilnatvę…
Visi seminarai, programos siūlo mums „greitąją pagalbą“: „Jeigu nesijauti pilnas, prisijunk prie kurso ir atradęs savo pašaukimą pagaliau tapsi laimingas“.
Arba …
„Tobulink save iki kol tapsi pavyzdys kitiems žmonėms ir tada būsi laimingas“.
Melas.
Joks reliatyvaus savęs – asmens ar savo kelio pažinimas nenuves iki pilnatvės. Iki pilnatvės gali nuvesti tik reliatyvumo ir įsitikinimų, kad kažkas iš išorės ( daiktai, patirtys, emocijos, veiksmai…) padarys mane laimingu, nusimetimas.
Ar tu sieki reliatyvios laimės ar absoliučios? Jeigu absoliučios – tai kodėl tikiesi absoliutumo iš reliatyvių dalykų?
Kodėl tikiesi, kad šio reliatyvaus pasaulio stebuklai suteiks tau absoliučią laimę?
Ir sukiesi, sukiesi, kaip žiurkė proto narvelio „pilnatvės darymo” rate, tikėdamasis, kad sukantis rate – vieną dieną pasieksi rūmus.
Meile, rūmai ne ten… Rūmai ČIA.
Tačiau, svarbu suprasti, kad reliatyvaus (juoda-balta, gerai-blogai, pykstu-myliu) pasaulio nesutvarkys absoliutas. Jokie dievai, kad ir kiek melsiesi, nepaklos už tave tavo lovos, nesutvarkys už tave finansinės situacijos. Tam ir jauti kūną, kad galėtum su sava materija (kūnu) valdyti aplink esančią materiją. Tam ir yra protas, kuris skirtas sumąstyti – kaip tai padaryti.
Bėgimas į absoliutą ir bet koks šio, žemiško, reliatyvaus pasaulio neigimas neišgelbės Tavęs. Absoliutas apima ir tavo reliatyvią neklotą lovą ir odontologo verkiant prašančius dantis…
Susivokti savo prote, asmenyje, psichikoje, kūne yra pirmas žingsnis, kuris turi būti padarytas norint keliauti toliau. Dažnai tik žmonės, kurie visaip kaip įmanoma ištobulina save, pasiekia materialių dalykų gyvenime ir supranta, kad ne ten absoliuti pilnatvė, gali viską paleisti, kad patirtų absoliutą. Bet tai tik vienas iš pasirinkimų.
Dažnai matau, kaip asmenybės tobulinimas vadinamas dvasingumu… Asmenybės tobulinimo seminarai, rebefingai, konsteliacijos, astrologija, ezoterika yra tik priemonės išsivalyti, susiprasti savo asmenyje, prote, kūne. Tai pirmieji sąmoningumo žingsniai į SAVE. Tačiau kokie jie reikalingi! Tai “greitoji pagalba” pasijausti geriau arba išvis pradėti jausti. Tačiau turime suprasti, kad visa tai – tik palengvina buvimą, padaro jį malonesniu. Nes žmogus, tobulindamas save, dažnai tikisi prieiti visišką pilnatvę. Ir mačiau tokių, kurie po 40 metų praktikų vis dar tobulinasi, tik kuo toliau, tuo jie piktesni, labiau nusivylę, nes to žadėtojo rojaus sodo kaip nėra, taip nėra. Nors reliatyviam rojaus sode kai kurie jau apsigyveno…. Sugeba uždirbti iš tų praktikų.
Turite suprasti, kad tai ką rašau, rašau iš savo perspektyvos. Kiekvienas mes einame per savo etapą. Vienam dabar reikia išsikvėpuot, kad pajausti savo emocijas, kitam tik sėdėt ir stebėt gyvenimą, dar kitam nieko nebereikia. Protas nori tapti -iausiu: geriausiu, laimingiausiu, nušvitusiausiu, iausiu iausiu iausiu čia ir dabar. Ir jis nenori laukti, nori šokti tiesiai prie reikalo, kad būtų geresnis už kitus. Ir jis tapęs tuo -iausiu reliatyviam pasauly, nes jis ir yra pats reliatyvumas, niekada nebus patenkintas. Patikėk manimi!
Proto darbas – nuolatos ką nors tobulinti! Taip, kad klausydamas proto šiam kely – nebent išprotėsi.
Jeigu šiuo gyvenimo etapu tavo reliatyvus, žmogiškas sapnas prašosi dėmesio – susitvarkyk gyvenimą! Nebūk auka, kuri bėga į dvasingumą gelbėtis nuo žmogiškumo.
Tegul kūnas daro tai, kas jam būtina daryti, protas sugalvoja geriausią būdą tam įgyvendinti, tavo vidinis stebėtojas budriai stebi visą, o Tu tiesiog esi. Be pasipriešinimo net ir didžiausiam pasipriešinimui. Štai ir visas dvasingumas.
Myliu Tave tokį, koks esi dabar. Tu esi nuostabus! Dabar. Su dvasingumo ar ateisto kauke, ar išvis be jų. Tau nereikia nieko pasiekti, kad būtum unikalus. Aš Tave matau tokį jau dabar. Nes pažįstu istorijas, kurios kalba minčių bangomis. Ir kuo toliau, tuo jos permatomai tylesnės.
Aš neatėjau tavęs keisti. Aš nenoriu, kad po šio įrašo tavo protas pagautų naują iliuziją.
Aš tik noriu, kad tu suprastum, kad ledų parduotuvėje plačiaekranių HD televizorių neparduoda. Neieškok pilnatvės, absoliutumo, susiliejimo reliatyviuose malonumuose. Bet jeigu vis dar nori žaisti slėpynes – žaisk. Juk taip smagu..!
Su meile,
