Jau ne pirmus metus aš kas dieną dirbu su žmonėmis, kurie ką tik išgyveno baisiausias sielvarto kupinas netektis. Matau ir atjaučiu jų pasimetimą ir nežinojimą kaip viską ištverti, kaip gyventi toliau… 

Savo turimas žinias ir darbe taikomas technikas radau ne vien vadovėlių puslapiuose ir svetimo skausmo malšinime. Tiesą sakant, stipriausias pamokas man davė asmeniniai potyriai, skausmai ir netektys. Išsimaudžius po kiekvienu ašarų lietumi, kurį man padovanojo gyvenimas, aš patikrinau daugybę būdų kaip pamatyti lietuje grožį belaukiant saulėtos dienos. 

Nors mano akyse žmonės nemiršta, tačiau kas dieną matau tuos, kurie buvo trumpam užsimiršę, kad yra mirtingi ir, kad viskas kas mus supa turi pabaigą. Atvykdami atsisveikinti su artimaisiais, draugais ir pažįstamais, žmonės prisimena apie savo trapumą ir tai bent trumpam laikui priverčia juos persvarstyti savo gyvenimą ir vertybes, užduoti sau tam tikrus klausimus. Iš tiesų baigties įsisąmoninimas padeda susidraugauti ir apsiprasti su pabaiga, kad ir kokia ji būtų- gyvenimo, draugystės, santykių, jaunystės… 

Dirbdama su gedinčiais žmonėmis aš pastebiu, didelį informacijos šia tema trūkumą. Tiek gedinčiam žmogui, tiek esančiam šalia kyla didelė nežinomybė kaip padėti sau ar kitam. Net esant įprastoms aplinkybės, žmogus ne visada moka susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, todėl nenuostabu, kad išgyvenus netektį patiriamos emocijos gali tapti nepakeliamos ir žmogui reikia pagalbos. Padėti gali tik žmogus, kuris atjaučia jo skausmą arba tiksliai žino kaip tai padaryti. Dažnai bandydami padėti, bet nežinodami kaip, galime dar labiau pabloginti situaciją, todėl labai svarbu suprasti ir įsisąmoninti ką netektį patyręs žmogus išgyveną, kokius gedėjimo etapus pereina ir kodėl mūsų psichika reaguoja būtent taip. Žinojimas kas vyksta su manimi padeda nepasimesti ir neišsigąsti dėl visų patiriamų jausmų, kurie dažnai būna persipyne ir labai nepastovūs. 

Taip pat svarbu suprasti, kad visos netektys yra skirtingos ir nėra vieno teisingo gedėjimo būdo, kadangi skiriasi netekties aplinkybės, santykis su tuo ko netekome ir pačių netektį išgyvenusių žmonių asmenybės. Didelė dalis bus apie emocijų pažinimą ir išgyvenimo svarbą, nes užslopintas sielvartas veda į rimtas psichines ir fizines ligas. Kalbėsiu apie fizinio kūno išgyvenimus vos patyrus netektį ir vėliau. Kodėl yra labai pavojinga sunkumus slopinti vaistais ar svaigalais. Kaip surasti atspirties tašką, kuomet visiškai apleidžia jėgos. Kokia rutina padeda kūnui greičiau atsigauti. Kaip po netekties gali padėti meditacija (ir kaip stipriai padėjo man).

Savo darbo praktikoje labai dažnai matau žmones, kurių įsitikinimai apie neigiamas emocijas, neleidžia ne tik patiems greičiau išgyti, bet paliečia ir kitus gedinčius. Didelę reikšmę tam, kaip išgvename sunkumus ir gebame tvarkytis su emocijomis kritinėse situacijose turi aplinka kurioje gyvenome ir augome. Seminaro metu atliksime įsitikinimų susijusių su neigiamomis emocijomis testą, kuris parodys kaip iš tiesų suprantame liūdesį, pyktį, baimę, kaltę ir kokie įsitikinimai neleidžia judėti toliau.