Mačiau tokias moteris darbo vietose, kurios atrodo kaip sausra…
Vedžiau sesijas veiklioms moterims, kurių akyse ir energijoje nebėra moteriško minkštumo.
Kur dominuoja greitis, žodis “reikia” ir tikslai, rezultatai…
Kur emocijos trukdo siekti tikslų ir yra nugrūdamos į giliausią kūno kertelę…
Aš nebetikiu, kad moteris gali būti laiminga nuolatos veikdama iš testosterono, kortizolio…
Aš netikiu. Ir taškas.
Aš – veikli, ambicinga moteris. Esu orientuota į aukštą kokybę, į savo išsikeltų tikslų realizavimą. Visą savo gyvenimą buvau itin veikli. Bet! Moteris skiriasi nuo vyro! Man nesvarbu kokias ten socialiniais lytis kursime. Aš tuo netikiu.
Vienintelis dalykas, kas nekinta – tai yra tai, kad esu moteris.
O sausra, apie kurią kalbėjau – tai vyriška aplinka. Joje nėra vietos jausmams – yra vietos rezultatams. Nėra vietos pasitenkinimui, yra vietos tikslams.
Bet Tu esi moteris! Tu nesijausi laiminga darydama tą patį ir tokiu pat būdu, kaip vyrai!
Ir čia gali ginčytis kiek nori.
Nesvarbu kur esi, nesvarbu kokį darbą dirbi…
Svarbu tik vienas – kaip tame jautiesi! Nes tu esi moteris!
Vyrai auga per REIKIA, o moterys per – noriu.
Mūsų, moterų, hormonai veikia kitaip, nei vyrų.
Galime konkuruoti su vyrais kiek tik norime, tačiau, konkurencija vyrams suteikia pasitenkinimą, testosterono pliūpsnį, nuo kurio jų visa sistema atgyja. Vyrams reikia bent 10 kart daugiau testosterono nei moterims, o per didelis testosterono kiekis mums, moterims – sukuria stresą organizme. Nors tuo metu mes jaučiamės superdarytojos, stiprios ir konkurencingos… tai sukuria mums įtampą, nuo kurios ilgalaikėje perspektyvoje jaučiamės sausos, išsekę, beprasmybėje. Regis – niekas neteikia laimės. Ir negana to – testosterono padidėjimas skatina plaukuotumą ir plikimą, balso pažemėjimą, endokrinologinius susirgimus, mestruacijų pokyčius ir dar daug baisesnius dalykus..
Aš – kalbu iš patirties. Aš turėjau problemų su testosterono padidėjimu. Nuo didelio streso ir nuolatinės įtampos atsirakino genetinis kodas, kurį paveldėjau. Tik nuo didelio streso kūne, imuninės sistemos nusilpimo – atsirakina mūsų genetinės ligos.
Buitiškai kalbant, kaip pasireiškė testosterono (vyriško hormono) ir streso hormono padidėjimas mano gyvenime: didelis nepriklausomybės jausmas, nepakantumas, konkurencijos poreikis, konkuravimas su vyrais, poreikis įrodyti save pasaulyje, nuolatinė įtampa ir didžiulis dopamino išsiskyrimą skatinančių veiklų poreikis, moteriškų dramų neapkentimas, moteriškumo nuvertinimas ir menkinimas, emocijų išbraukimas ir noras būti nieko nepaliečiama, pasyvumo ir poilsio nuvertinimas, didelis plaukuotumas, acne, PCOS, dirglaus žarnyno sindromas, cukraus kiekio kraujyje svyravimai….
Ir tai tęsėsi iki tol, kol sąmoningai nepradėjau suvokti, kaip veikia hormonai. Kol sąmoningai nepradėjau užsiimti veiklomis, kurios sukuria gerą jausmą, kol nepradėjau prisileisti kitų žmonių arti ir jiems atsiverti, kol nepradėjau lesiti sau ilsėtis, mėgautis ir kurti sau malonumus kiekviename žingsnyje.
Kaip moterys gyja, kaip gaminasi moteriški hormonai: kai atsiveria ir yra išklausyta… kai atsiveria ir pasidalina, išsako savo sunkumus… kai yra atvira pagalbai ir ją priima… kai grįžta į kūno pojūčius… kai rūpinasi savimi ir leidžia kitiems ja pasirūpinti… kai kuria malonumą savo kūne… kai puoselėja.. kai darbe atranda būdų kaip susikurti malonumą… kai niekam nieko neįrodinėja, o įsiklauso… kai priima komplimentus… kai užsiima maloniomis veiklomis… veiklose orientuojasi į proceso malonumą, o ne rezultatą… kai “noriu” yra daugiau nei “reikia”…
Dabar matau nemažai vyrų, kurie pasyvūs, su dideliais pilvais, praplikę, tingūs ir be prasmės pojūčio – tai padidėjusio estrogeno (moteriško hormono) simptomai pas vyrus. Kurie daugiau vadovaujasi – noriu, o ne reikia. Ir tai vyrams yra NESVEIKA. Kaip ir skųstis neieškant sprendimo.
Ir kaip džiaugiuosi galėdama konsultuoti moteris… ir kartu su jomis ieškoti būdo, kaip dirbant vyriškoje, į tikslą orientuotoje aplinkoje išlaikyti savo moteriškumą, vidinį minkštumą ir subtilumą.
Nes nesvarbu kaip ir ką dirbi – svarbu, kaip jautiesi!
Aš pagaliau myliu save, myliu savo moteriškumą – savo emocijų bangas, norą rūpintis, poreikį atsiverti ir išsikalbėti… veikti iš flow ir jei jaučiu atsirandančią įtampą – sustoti, sugrįžti į kūną ir suminkštėti. Aš myliu savo ciklišką bangavimą ir noriu gerbti ir puoselėti save. Tai taaaaip gera! Ir nuo to gera mano aplinkai.
Kai nebėra perfekcionistiškų reikalavimų sau, tuomet yra atjauta ir meilė sau ir kitiems. Tai taip nuostabu!
Atsimink miela sese – nieko nėra svarbiau, nei Tavo vidinė ramybė
Ir kaip šiandien trūksta Tavo, mieloji, atsipalaidavimo! Kaip jau esu minėjusi – tai pats nesavanaudiškiausias dalykas. Tavo laimė daro aplinkinius laimingus
Skleiskis ir žydėk!